Išlaikyti egzaminai, atsiskaityti baigiamieji darbai ir iškilmingos diplomų teikimo ceremonijos – ratiliokams ateina tikra vasara! Nors birželis mus apdovanojo net 13 bendrų renginių ir iš šalies žiūrint poilsio čia nematyti, šiuo birželiu mėgaujamės kaip niekad. Bemiegės audringos naktys, draugai, jūra!.. Tuoj papasakosiu.
Trečiasis birželio savaitgalis buvo stogą raunantis. Per jį suspėjome sudalyvauti Jono Basanavičiaus fonografo sugrįžimo proga Ožkabalių kaime vykusiame renginyje „Eina garsas“. J. Basanavičiaus gimtinėje dalinomės tarmiškais pasakojimais, instrumentiniais kūriniais, šokiais ir dainomis. Publika buvo neišpasakyto mielumo ir šiltumo, buvo gera nuo scenos stebėti žmonių spindinčias akis ir plačias šypsenas. Liūdna buvo išsiskirti, tačiau turėjome išskubėti į Kauno Dainų slėnį. Ten kartu su Roku Yan dzūkiškai sudainavome jo dainą „Dantys“. Kad lietuvių liaudies muzikos nebūtų per maža, po to dar ir pašokdinome publiką su grandskveru. Milžiniška scena, fejerverkai, konfeti ir ošianti minia – ratiliokams tai tikrai buvo vienas įsimintiniausių įvykių ratiliokiškoje istorijoje. Tačiau tai tik savaitgalio pradžia.
Naktį išsimiegoję savose lovose, kitą rytą išvažiavome į Klaipėdą. Šis miestas ir jo etnokultūros centras turi išskirtinę vietą ratiliokų širdyse. Visad čia esame labai svetingai priimami ir globojami. Šis kartas nebuvo išimtis. Dalyvavome Joninių šventėje Jono kalnelyje. Organizatoriai sužavėjo režisūriniais sprendimais ir nematytomis meninėmis idėjomis: ugnies šou, jonvabalių šokiai ir vakarą vainikavęs bei visus ant kojų pakėlęs elektroninių sutartinių vakarėlis. Tačiau ir tai dar ne viskas.
Kitą rytą sočiai papusryčiavę išvažiavome į Palangą švęsti Rasų. Vakarą atidarėme dainingais vainikų pynimais, paskui ant Birutės kalno dalinomės senųjų sutartinių skambesiu, dainomis, ratiliokė Julita – patarimais, kaip vasarą sutarti su laumėmis. Palydėję saulę, naują dieną pasitikome audringa vakarone su tradiciniais lietuvių liaudies šokiais. Nors ir pavargę, bet tikrai laimingi paryčiais nuėjome miegoti. Džiaugiamės, kad nereikėjo skubėti į Vilnių ir kitą dieną dar galėjome pasidžiaugti jūra ir kitais kurortiškais malonumais.
Pirmadienį palikome Palangą ir dainas miksuodami su saldžiu miegu pasiekėme Vilnių. Tiesa, tą vakarą dar visi susitikome švęsti tikrųjų Joninių, tačiau tai jau kitos istorijos pradžia…
Adelė
Domo Rimeikos, Radvilės Kucevičiūtės, Rimantės Šalkauskaitės, Roko Yan archyvo, J. Basanavičiaus gimtinės archyvo nuotr.
