Turbūt retas tikėtųsi lietuvių tautosakoje išvysti šalies kraštovaizdžiui nebūdingų reiškinių, tačiau gausiame pasakų, dainų, smulkiosios tautosakos aruode greta gegučių, žirgų ar meškų galima rasti ir netikėtų veikėjų, pavyzdžiui, liūtų! Jonui Basanavičiui šis radinys buvo dar vienas argumentas lietuvių kilmės iš senovės trakų teorijai, o Vilniaus universiteto (VU) folkloro ansambliui „Ratilio“ – akstinas parengti muzikinę pasakojimų programą egzotiška tema. Vasario 16-ąją premjeroje „Kaip Jonas liūtą sapnavo“ žiūrovai panirs į tautinę vaizduotę, kurioje liūtas atsiskleis ir kaip baisus žvėris, ir kaip meilus katinėlis.
Susidomėjęs lietuvių kilmės iš Balkanuose gyvenusių senovės trakų genčių teorija, J. Basanavičius daug dėmesio skyrė tautosakos rinkimui ir jos tyrinėjimams, ieškodamas nuorodų į galbūt kadaise lietuvių gyventus kraštus. Surinkta medžiaga vėliau išleista kaip 15 tomų „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka“; tryliktasis tomas – „Levas lietuvių pasakose ir dainose“ – tapo įkvėpimu šaltiniu VU folkloro ansamblio „Ratilio“ programai. „Jau seniai brendo mintis parengti programą pagal dr. Jono Basanavičiaus monografiją apie levą Lietuvoje. Nors liūtai Lietuvoje ir negyvena, bet lietuvių tautosakoje, kad ir negausiai, juos galima aptikti,“ – pasakoja „Ratilio“ vadovas Vilius Marma.
Programos ašis – J. Basanavičiaus surinktos, taip pat Lietuvių tautosakos archyve saugomos ir sãvos įvairiomis šnektomis ansambliečių sekamos būtos ir nebūtos istorijos, kuriose kokiu nors pavidalu pasirodo liūtas. Jį pažinti ansambliui padėjo pasakas tyrinėjanti dr. Jūratė Šlekonytė. Tiesa, renginys pradžiugins ir labiau prijaukintų kačių mylėtojus, mat, pasak „Ratilio“ vadovo, „programa suksis ne tik apie liūtą, bet ir jo giminaičius“. „Juk net ir mažas katukas veidrodyje save mato kaip drūtą liūtą – visų žvėrių karalių“, – sako jis. Be pasakojamosios tautosakos, laukinių ir naminių kačių paveikslą taip pat kurs mielos dainelės, žaidimai, rateliai, į pasakojimų erdvę ir laiką nukels skambiosios sutartinės, žvitrus kapelos griežimas ir patyrusių ansamblio pasakotojų charizma.
„Kaip Jonas liūtą sapnavo“ – ketvirtasis tokio formato „Ratilio“ projektas. Savo veiklą 1968 m. pradėjęs būtent nuo tarmiško žodžio, prie ištakų nauju istorijų pasakojimo pavidalu VU folkloro ansamblis grįžo 2021 m., pradėjęs bendradarbiauti su profesionalia istorijų pasakotoja Milda Varnauskaite. Kolektyvas parengė tris muzikines mitologinių sakmių programas, skirtas susipažinti su mitologinėmis būtybėmis, o šis, ketvirtasis, bendro darbo vaisius, pasakoja V. Marma, kviečia „pasidairyti po stebuklines pasakas ir jų herojus“.
Programa J. Basanavičiaus tautosakos pagrindu kuriama minint 175-ąsias signataro gimimo metines. Vasario 16-ąją taip pat sukaks 99 metai po iškilaus tautinio judėjimo veikėjo mirties, tad atkreipti dėmesį į vieną iš jo gausybės darbų žaisminga, patrauklia forma ansambliui atrodo juolab prasminga. „<...> kviečiame kartu sapnuoti liūtą ir taip švęsti Nepriklausomybę. Juk kiekviename iš mūsų gyvena mažesnis ar didesnis liūtas, kuriam kartais norisi ir garsiai riaumoti, ir nagus išleisti, ir meiliai prisiglausti, ir būti glostomam, ir murkti,“ – šypsosi „Ratilio“ vadovas.
Muzikinė pasakojimų programa „Kaip Jonas liūtą sapnavo“ vasario 16 d. 18 val. VU Teatro salėje. Renginys nemokamas.
Irinos Bukinos, Barboros Skirgailaitės, Jono Basanavičiaus gimtinės archyvo nuotraukos. Plakatui panaudota Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje saugoma Joseph de Baye nuotrauka.
