Skaitmeninis albumas
„Ratilio – ratui ratujo“ – tai sutartinių, kuriose skamba garsažodis „ratilio“, vaizdo klipų rinkinys, lydintis klausytoją metų ratu.
Aštuoniolikoje vaizdo įrašų pristatomos įvairų metų laiką (Jurgines, Rasas, šienapjūtę, linarūtį ir kt.) atspindinčios sutartinės. Dzūkijos nacionaliniame parke ir Vilniaus apylinkėse nufilmuotuose žaisminguose klipuose žiūrovai pamatys sutartinių šokimo būdų, įvairių instrumentų: penkiastyges kankles, daudytes, lamzdelius, birbynes, skudučius, taip pat – tautinių ir archeologinių kostiumų.
Rinkinys yra puiki edukacinė priemonė norintiems susipažinti su sutartinių įvairove ir šaunus būdas pristatyti Lietuvą – į UNESCO įtrauktą paveldą, šalies gamtą, tradicijas.
Vaizdo klipai skelbiami ansamblio „YouTube“ kanale, garso įrašų taip pat galima pasiklausyti „Pakartot“ ir „Spotify“ platformose.
Įrašyta LNKC garso įrašų studijoje 2021 m.
Garso režisierius Justinas Ladyga
Garso suvedimas Justinas Ladyga
Operatoriai Tomas Medekša, Karol Pašnikovič
Montažas Karol Pašnikovič
Viršelio karpinys Eglė Dvarionaitė-Vindašienė
Straipsnio autorė prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė
Sudarytoja Milda Ričkutė
© Vilniaus universitetas, 2022
Ratiliõ ir kiti tos pačios šaknies garsažodiniai priegiesmiai ratilia, ratiłėli, ratiłėliu, ratilali, ratutõj, ratui, ratujõ, ratutõ, ratūta, pulkan rati ypač dažni sutartinėse. Šiandien vargu ar galima tiksliai apibrėžti šių skambių žodžių reikšmes ir prasmes. Šiaip ar taip, nuolatinis jų kartojimas užburia, įtraukia į nesibaigiantį sutartinių muzikos ratą. Tad ratiliõ visų pirma asocijuojasi su ratu – amžinu judėjimu, sukimusi, besikartojančiu judėjimo keliu. Pastarasis dažnai sugretinamas su saulės keliavimu dangumi, apdainuotu liaudies dainose: „Oi tu sauliul, sauliule, tu rateliu tekėjai“ (Adutiškis).
Panašiai ir folkloro ansamblio „Ratilio“ gyvavimas – tarsi amžina tėkmė, nesibaigianti kelionė, kurios metu kasmet įsukamas vis naujas ratas, kartojamos tos pačios ir vis naujos kalendorinės ir šeimos dainos. „Ratilio“ – tai gausus bendraminčių būrys, išties artimų bičiulių ratas, kuriame galima ir ratą sukti – meilintis, vilioti ir porą susirasti.
Aktyvią „Ratilio“ koncertinę veiklą galima sugretinti su darbščiųjų bitelių gyvenimu, jų ratavimu. Bitės ne tik laisvai lakioja, bet ir savaip šoka – skrieja ratukais, arba ratuoja. O ir „Ratilio“ šokėjai, trankiai šokdami, suka ratilus. „Ratiliokai“, kaip tos ratuotos – medumi ar vašku nešinos – bitės, ratuoti vis naujais garso ir vaizdo leidiniais. Be bitelėms būdingo darbštumo, bendruomeniškumo, „Ratilio“ pasižymi ir gebėjimu ratuoti – džiūgauti ir visaip linksmintis.
Ratiliai, ratilėliai, ratiliukai – tai įvairiausių augalų, dažnai pasižyminčių gydančiomis savybėmis, pavadinimai, rodantys šaknies ratil- populiarumą lietuvių kalboje ir pasaulėjautoje. Ratilis (graižažiedžių šeimos gėlė) dainose prilyginamas tekančiai, dangumi atriedančiai saulei: „Teka saulala kaip ratilalis“ (Pandėlys). O gal dainoje apdainuotas ratilalis sietinas su ratilais – šviesos sklidimu aplink centrą, pamažu nušviečiant visą dangų?
„Ratilio“ dainos, šokiai, sutartinės, giesmės taip pat skleidžiasi po platųjį pasaulį ratilais – artimesniais ir tolimesniais, kartais siekiančiais Lietuvos pakraščius, o kartais nuraibuliuojančiais net iki Sibiro platybių ir dar toliau. Tie ratai, sklisdami iš centro – „Ratilio“ ansamblio, išjudina kitus ratus, šie – dar kitus, ir taip dainos sklidimo ribos tarsi ištirpsta. Dainoje ratilų principas, anot Viktorijos Daujotytės, itin akivaizdus – „daina yra sklidi, yra perimama, skleidžiama, skleidžiasi, ribuliuojantis paviršius darosi vis didesnis“ (Daujotytė 2013: 6).
Prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė
1. Ratilio, ratilėl
Pavasario lygiadienis
Dvejinė sutartinė: daudytės, skudučiai, lamzdeliai, balsas.
1935 m. VII. 17 d. įdainavo Petras Lapienė, 69 m., Kviriškio vnk., Marė Jakubonienė, Balzieriškio vnk. ir Ona Striužienė, Druseikių km., Biržų vls. ir aps. LTR pl. 190 a (6). Mel. iš plokštelės išrašė J. Čiurlionytė. Ruošiant leidinį, plokštelė buvo neišskaitoma. Tek. užr. P. Lapienė 1935 m. Saugoma LTR 806 (28). SIS 3t. Nr. 1594, psl. 472.
2. Šila gegutėl kukavo
Pavasario lygiadienis
Dvejinė sutartinė: skudučiai, balsas
P. Petras Lapienė, 69 m., Kviriškio vnk., Biržų vls. ir aps. U. Jadvyga Čiurlionytė. Tekstas LTR 1086(46). SIS 3t. Nr. 1491, psl. 389.
3. Ryto, rytelio
Jurginės
Keturinė sutartinė: daudytės, balsas
P. Ona Smilgienė, 74 m., Gavėniškio km., Papilio apyl., Biržų aps. U. A. Sabaliauskas 1911 m. Perspausdinta iš NS, Nr. 449, iš skyriaus „Genant ryto“, melodija – iš SbG, Nr. 563. SIS 2t. Nr. 534, psl. 79.
4. Tūtoi tatatoi
Sekminės
Keturinė sutartinė: birbynės, balsas
P. Viktė Našlėnienė, apie 80 m., Galvokų km., Vabalninko vls., Biržų aps. U. Stasys Paliulis 1937. Spausdinama iš asmeninių Stasio Paliulio rankraščių, teksto Nr. 12, melodijos Nr. 239. Rankraštyje pastaba: „Šoktinė sutartinė, kaip „Dobilio, totata“.“ SIS 3t. Nr. 1623, psl. 485.
5. Ratiłėli, ratiłėli
Šienapjūtė
Keturinė sutartinė: balsas
1939 m. įdainavo Karolina Statulevičienė, 85 m., Radiškių km., Jūžintų vls., Rokiškio aps., augusi ir dainas išmokusi Rageliuose. LTR pl. 1150(5). Tekstas užrašytas 1939 m. XI. 4 d. LTR 2108(32). Melodiją iš plokštelės išrašė Jadvyga Čiurlionytė. Plokštelėje, pradedant antru posmu ligi galo, nedainuojama pirmoji rinkinio eilutė – ratiłėli, ratiłėli. Rankraštyje pažymėta: „Giedama šieną grėbiant – dirbant.“ SIS 1t. Nr. 46, psl. 195.
6. Kūkał rože, ratilio
Šienapjūtė
Trejinė sutartinė atitariant: balsas
1939 m. įdainavo Karolina Statulevičienė, 85 m., Radiškių km., Jūžintų vls., Rokiškio aps., augusi Rageliuose. LTR pl. 1148(5). Tekstas užrašytas 1939 m. VIII. 16 d. LTR 2108(15). Melodiją iš plokštelės išrašė Jadvyga Čiurlionytė. Plokštelėje įdainuoti penki sutartinės posmai nesiskiria nuo užrašytųjų. Rankraštyje pažymėta: „Rugiapjūtėj pasiilsint.“ SIS 1t. Nr. 125, psl. 290–292.
7. Kukol rože, ratilio
Kupolė
Keturinė sutartinė: balsas
P. Ona Smilgienė, 74 m., Gavėniškio km., Papilio apyl., Biržų aps. U. A. Sabaliauskas 1911 m. Perspausdinta iš SbG, Nr. 109, iš skyriaus „Kupolių“, melodijos Nr. 543. SIS 2t. Nr. 545, psl. 85–87.
8. Duok ir mon, sesiula
Kupolė
Keturinė sutartinė: balsas
P. Viktė Našlėnienė, apie 80 m., Galvokų km., Vabalninko vls., Biržų aps. Tek. ir mel. užr. St. Paliulis 1936 m. Spausdinama iš asmeninių St. Paliulio rankraščių, tek. Nr. 120, mel. Nr. 197. Dainuotojos pastaba: „Sutartines šokdamos, sukdavos vis ant vienos kojos: ušt, ušt. Kratytinį prie muzikos šokdavo.“ SIS 3t. Nr. 1424, psl. 305.
9. Ratui, bitela
Kupolė
Keturinė sutartinė: balsas
P. Ona Smilgienė, 74 m., Gavėniškio km., Papilio apyl., Biržų aps. U. A. Sabaliauskas 1911 m. Perspausdinta iš SbG, Nr. 86, iš skyriaus „Žaislai ir šokiai (Šokiai)“, melodijos Nr. 530. Prie sutartinės pastaba: „Ypat. šokis.“ SIS 3t. Nr. 1632, psl. 488.
10. Lioj dagilėli, lioj, kas kalnuose
Rugiapjūtė
Trejinė sutartinė: balsas
1935 m. X. 21–25 d. įdainavo: Teresė Dirsienė, 70 m., Marijona Smetonienė, 61 m., abi Užulėnio km., Taujėnų vls., Morta Jasikonienė, 66 m., Lėno km., Taujėnų vls., ir Karolina Masiulienė, 64 m., Jurgelionių km., Siesikų vls., visos Ukmergės aps. LTR pl. 271(1). Melodiją iš plokštelės išrašė Jadvyga Čiurlionytė. Tekstas plokštelėje neišskaitomas. Tekstą užrašė Jurgis Dovydaitis 1935 m. LTR 660(31). SIS 1t. Nr. 94, psl. 249–250.
11. Ošei pati, martalā, linėlius pasėjau
Linarūtis
Trejinė sutartinė keturiose: balsas
P. Ona Glemžienė, 76 m., Paketurių km., Kupiškio vls., Panevėžio aps., 1936 m. U. St. Glemžaitė. Melodiją užrašė Zenonas Slaviūnas, jos variantą Jadvyga Čiurlionytė. Spausdinama iš Zenono Slaviūno rankraščių. SIS 1t. Nr. 240, psl. 447–254.
12. Lingaudėla, lingaudėla
Rudens lygiadienis
Keturinė sutartinė: lamzdeliai, balsas
P. Viktė Našlėnienė, apie 80 m., Galvokų km., Vabalninko vls., Biržų aps. Spausdinama iš asmeninių Stasio Paliulio rankraščių, teksto Nr. 99, melodijos Nr. 69. Rankraštyje pastaba: „Keturiõs, šoktinė. Pritarėjos partija ne visai tikra.“ SIS 3t. Nr. 1612, psl. 480.
13. Užaugo liepa
Piršlybos
Trejinė sutartinė atitariant: balsas
P. Stefanija Glemžaitė, 70 m., Kupiškis. U. tekstą – El. Dulaitienė, melodiją – V. Bagdonas 1956 m. LTR 2994(18). SIS 2t. Nr. 690, psl. 232–237.
14. Ričiau rotų, dobilio
Piršlybos
Trejinė sutartinė: balsas
1931 m. X. 18 d. įdainavo Domicelė Šlapelienė, 74 m., Rakučių km., Kupiškio vls., Panevėžio aps. LTR pl. 740(4). Melodiją iš plokštelės išrašė Jadvyga Čiurlionytė. Plokštelėje įdainuoti devyni sutartinės posmai. Spausdinamą sutartinę padainavo D. Šlapelienė. Užrašė St. Juodeikaitė 1937 m. LTR 1227(16). SIS 2t. Nr. 840, psl. 406–407.
15. Lioi lylio, ratilio
Vestuvės
Trejinė sutartinė: balsas
P. Ona Smilgienė, 74 m., Gavėniškio km., Papilio apyl., Biržų aps. U. A. Sabaliauskas 1911 m. Perspausdinta iš NS, Nr. 812, iš skyriaus „Vestuvių giedojimai (Apgieda svotus)“. SIS 2t. Nr. 1086, psl. 557–558.
16. Du dobilėliai, dobile
Vestuvės
Keturinė sutartinė: balsas
P. Jokynas Sergėda, Seniškio km., Daugėliškio vls., Švenčionių aps. Tekstą ir melodiją užrašė Pr. Bieliauskas 1934 m. LTR 2392(65). Rankraštyje pritarinys nenurodytas; jis atstatomas pagal užrašinėtojo nurodymą gaidose: „Šitas balsas tą patį kartoja ir kartoja: „Dobile, dobile“.“ SIS 2t. Nr. 841, psl. 407–408.
17. Rai lylia, ratiłėli, ratilia
Šeimos tematika
Keturinė sutartinė: balsas
1937 m. I. 16–29 d. įdainavo Emilija Zaikaitė-Kuzavinienė, apie 35 m., gim. Rūmiškių km., Obelių vls., Rokiškio aps., gyv. Šeduvoje. LTR pl. 560(6). Melodiją iš plokštelės išrašė D. Kuzinienė ir V. Paltanavičius. Plokštelėje įdainuoti trys posmai. SIS 2t. Nr. 658a, psl. 197.
18. Ratilioj, lenkiau ratą, ratilėli, lylio
Vėlinės
Sutartinė: kanklės
1935 m. IV. 25 d. skambino Jonas Plepas (Plepys), apie 69 m., Dukurnių km., Papilio vls., Biržų aps. LTR pl. 69(1). Tą pačią sutartinę jis skambino antrą kartą 1936 m. V. 11–12 d. LTR pl. 402(2), 403(6). Kanklių muziką iš plokštelės 69(1) išrašė V. Paltanavičius. SIS 3t. Nr. 1542, psl. 437.