55-erių metų jubiliejų švenčiantis Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ pristato įspūdingą projektą – Lietuvos etnografinį peizažą apžvelgiantį didžiulį elektroninį leidinį „5x5 tradicijos: Lietuvos etnografinių regionų folkloras“.
Būdamas universiteto ansamblis, suburiantis studentus iš įvairiausių Lietuvos kampelių, „Ratilio“ nuo pat savo ištakų puoselėja visų penkių šalies etnografinių regionų folklorą. Visais laikais ratiliokai dainavo, muzikavo įvairiausiais instrumentais, trypė smagius šokius, čiauškėjo gimtosiomis šnektomis, pasididžiuodami dėvėjo tautinį kostiumą. Todėl išvydus artėjančio jubiliejaus penketukų porą nušvito ir leidinio idėja – pamėginti atskleisti savitą Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos veidą, pažvelgiant į kiekvieno regiono kultūrą iš penkių pusių: dainuojamojo, instrumentinio, choreografinio folkloro, tarmės, šventadienių drabužių. Tarsi burdamas sau ilgus kūrybinės veiklos metus, ansamblis pridėjo ir dar vieną penketą – kiekvieną regionų paveldo sritį pailiustruoti bent penkiais pavyzdžiais! Taigi iš viso parengta apie 12 gigabaitų įvairios medžiagos: pusšeštos valandos dainų, sutartinių, instrumentinių kūrinių, pasakojimų garso įrašų, šokių vaizdo įrašų ir pusantro šimto tautinių kostiumų nuotraukų, iš kurių it mozaika dėliojamas margas Lietuvos kultūrinis kraštovaizdis. Visą šį gausų kraitį galima rasti specialioje interneto svetainėje – 5x5.ratilio.kc.vu.lt. Kiekvienas gali laisvai naršyti tai, kas jam įdomu, pasirinkdamas norimą regioną ir tradiciją. Rinktinę geriau suprasti padės sričių ekspertų apžvalgos, suteikiančios leidiniui teorinį kontekstą.
Kas gi laukia šioje elektroninėje bibliotekoje? Visko nesuvardysi, bet galima paintriguoti. Išvysite įvairių Vilniaus universiteto kiemeliuose nufilmuotų porinių, kadrilinių, trejetais šokamų šokių. Galėsite iš arti apžiūrėti dailias marškinių, sermėgų, pasijonių detales, pamatyti skirtingų juostų rišimo būdų ir moterų galvos puošmenų įvairovę. Išgirsite, kaip savo kraštą pristato dzūkės, o kaip suvalkietės, kokių burtų moka žemaičiai ir kokių pamokymų turi lietuvininkai, sužinosite, kaip nuo laumių atsiginti, kvailio vietoje nelikti ir ūkį tvarkyti. Dar galėsite palyginti, kaip skamba aukštaitiškas Nibragalio kaimo bosavojimas ir kaip – dzūkiškas burdonas, kaip aukštaitiška šienapjūtės ir kaip dzūkiška rugiapjūtės daina, kaip apie meilę dainuoja žemaičiai, o kaip – lietuvininkai, ir kokios skirtingos suvalkiečių vaišių dainos! Pasitikrinkite, ar atspėjote, kuris regionas valsą griežia bandonija, kuris Peterburgo ir kuris vokiška armonika, kuris jį skambina cimbolais, o kuris – kanklėmis.
Interneto svetainė jau veikia ir laukia ją tyrinėti nekantraujančių smalsuolių. Tikimasi, kad leidinys bus naudingas išteklius švietimo, kultūros įstaigoms, į savo paveldą norintiems gilintis lietuviams šalyje ir pasaulyje, taip pat Lietuva besidomintiems užsieniečiams, galiausiai – visiems, kurie tiesiog nori maloniai praleisti laiką virtualiame, pačių susidėliotame koncerte.
Toks didelis, spalvingas, įvairiapusis leidinys nebūtų išvydęs dienos šviesos be bičiulių pagalbos. Ansamblis nuoširdžiai dėkoja visiems, kruopščiu ir kantriu darbu prisidėjusiems prie idėjos virsmo kūnu:
- net šventadieniais ratiliokus priėmusiai LNKC įrašų studijai ir geriausiam atlikėjų draugui, garso režisieriui Justinui Ladygai,
- šokėjų ir muzikantų šypsenas gaudžiusiems operatoriui Tomui Medekšai ir operatoriui, montažo režisieriui Karol Pašnikovič,
- fotografei Algei Rykovai, atidžiai įamžinusiai tautinių kostiumų detales,
- Virginai Asnauskienei, papildžiusiai leidinį pasakojimais Mažosios Lietuvos šnekta,
- ekspertams: prof. habil. dr. Daivai Vyčinienei, doc. dr. Gailai Kirdienei, doc. dr. Daliai Urbanavičienei, prof. dr. Vytautui Kardeliui ir Astai Vandytei, už sodrius tekstus,
- dizainerei Agnei Kundrotienei, sukūrusiai leidinio logotipus ir svetainės dizainą,
- leidiniui skaitmeninę formą suteikusiam VU informatikui Justinui Vaidokui,
- tautinių kostiumų detales gaminusiems auksarankiams ir įvairiais klausimais konsultavusiems kolegoms,
- projektą iš dalies finansuojančiai Lietuvos kultūros tarybai
- ir, žinoma, Alma Mater – Vilniaus universitetui ir Kultūros centro komandai už tai, kad ansamblis gali imtis tokių ambicingų projektų.
Leidinio naršytojams kolektyvas linki gražaus koncerto, įdomių atradimų ir puikių emocijų!
