Festivalio 50-mečiui skirtas koncertas Vaidilos teatre (J. Slipkauskaitės nuotr.)

Festivalį „Skamba skamba kankliai“ tradicinės kultūros entuziastų padangėje priprasta vadinti didžiaisiais folkloro atlaidais. Kaip jau būna, dažnai kartojamas pasakymas nublanksta ir kartais nesuprasi, ar čia mes, ar pati kalba nesąmoningai mumis kalbėti pradeda. Kodėl atlaidai? Kai pagalvoji, akivaizdu – paskiras, unikalias ansamblių bendruomenes, nelyg po apylinkę pasklidusias šeimynas, festivalis surenka draugėn. Kaimynui per petį plekšnojam, apie rimtus ir nelabai reikalus pasikalbėdami džiaugiamės, naujienomis pasidalinam. Žinoma, be kermošiaus saldainių atlaidai nevyksta – taip ir Festivalis iš didžiosios f turi nepakeičiamus atributus, kasmet grįžtančiai šventei būtinus pasikartojimus. Šiemet vėl gaũdė „Pasidainavimų vakaro“ kiemelis, kur ir mūsų aukštaitiškoji, plačioji „Kai saulyte patekėja“ budino svietą. Paslaptingu „Sutartinių taku“ penktadienį darsyk nuvedė Bernardinų sodo keliai, čia sušokome ir naująjį hitą – improvizacijų metamorfozę „Išvedėmo ožėlį“. Sutartuvininkės stulbino žiūrovus tiesiog jų akyse virsdamos žuvytėmis ir drambliukais, gracingomis balerinomis ir Stepono Batoro dvaro bajorėmis. Vėliau galingi festivalio svečių pasirodymai, čiulbučių subtilybės, jaunimo vakaronė, naktišokių siausmas, sekmadienio nuovargis, net dalyvių eisenos sukeltos, vakarinės saulės nutviekstos Bernardinų takų dulkės – vėl dūšią gaivino viskas, kas kelintus metus ratiliuojant tampa taip pažįstama ir brangu.

„Pasidainavimų vakaro“ būryje (J. Slipkauskaitės nuotr.)

Pats saldžiausias kermošiaus saldainis kasmet – debiutai ir visi nauji išmislai. Karolis ir Augustas, su ansamblio bičiuliais susibūrę į fantastiško pasisekimo sulaukusią „Tradicinės muzikos kapelą Jūsų šventei“, jaunimo vakaronėje „Eisva mudu abudu“ nuo scenos spinduliavo žvilgančiais šlipsais. Šeštadienį kanklių koncerte „Aisūs kunklaliai“ švietė gražūs Martinaičių veidai: Damilė, jos tete Albertas ir užkuriomis atėjęs Lukas drauge sugrojo, sugiedojo Alberto mamos giedotą giesmę „Marių vidurėly“. Rudenį prie ansamblio prisijungęs Dzūkijos guru Tomukas drauge su kompanione Terese vedė koncertą „Daugiatautis Vilnius“. Prie gausaus ratiliokų renginių vedėjų būrio jungėsi Indrė su Mindaugu, pristatę popietę „Tradicijų akiračiai“. Na o „Sutartinių take“ debiutavęs Mildos ir Elzės lumzdelių duetas ypač pradžiugino mudvi su Modesta – grožėjomės švelniu, dailiu tirliavimu ir džiūgavom, artėjančią etatinių lumzdelininkių pensiją pajutusios. O kur dar naktišokiuose sutartinėmis, mergvakarių dainomis pražydęs Energetikos ir technikos muziejaus kampas: čia Barbora, Damilė ir Kotryna mikliai pynė ir dabino šokėjų kasas. Summa summarum: ir šiemet debiutinius atlaidų kermošiaus saldainius krimsdami cukraus tikrai nepritrūkom. Ir vis tik šie „Kankliai“ buvo kitokie.

Lamzdelių sutartinė Bernardinų sode (A. Sidabraitės nuotr.)

Penkiasdešimtieji, jubiliejiniai ir skaudžių netekčių pažymėti. Šeštadienį sužinojome, kad užgeso du folkloro šviesuliai, daliai mūsų – bendradarbiai, bičiuliai ir mokytojai, – tris dešimtmečius „Ratilio“ vadovavusi etnomuzikologė Zita Kelmickaitė ir pirmosios „piemenukų choro“ kartos ratiliokas, lituanistas Stanislovas Kavaliauskas. Zitos ir Stanislovo atminimas toliau lydėjo visur: juos nešiojomės mintyse, jiems skyrėme gražiausias, sodriausias dainas ir tarpusavy kalbėdami vis juodu minėjome, prie jų pokalbyje grįždavome. Keli momentai įsirėžė atmintin. Akyse tebestovi drąsos ir skausmo kupinos „Virvytės“ moterys, Loreta Sungailienė ir Jurga Dūdienė. Šeštadienį nuščiuvusioje Šv. Kotrynos bažnyčioje jų sudainuotos „Už aukštųjų kalnelių“ tikiuosi niekada nepamiršti. Kita akimirka: sekmadienį atūžusi, vėliavomis prie scenos atlingavusi ansamblių eisena, pagerbdama išėjusių atminimą, trumpam nutilo. Ir vėl uždainavo, šįkart tokią švelnią ir paprastą, namų ilgesiu įaustą „Kur eisiu eisiu“. Šviesa – vakarėjanti Bernardinų saulė, mylimi draugai greta, pagarba ir dėkingumas išėjusiems. Ir suvokimas: jų darbais dovanų gavau ansamblį, nedalomo džiaugsmo ir gyvenimo viesulą. O jų auginti ir mylėti „Skamba skamba kankliai“ kitąmet bus 51-ieji. Ar tai nėra už 50 dar gražesnis skaičius? Kalno viršūnę pasiekę, žingsniuojame tolyn.

Rasa Alė

Agnės Sidabraitės ir Julitos Slipkauskaitės nuotr.

Eitynių gyvatėlė (A. Sidabraitės nuotr.)

Artimiausi renginiai

<<  <  Birž. 2024  >  >>
 Pr  An  Tr  Kt  Pn  Šš  Sk 
       1  2
  3  4  5  6  7  8  9
10111213141516
17181920212223
242526

Naujausi leidiniai

Go to top