Ratiliokai Madeiroje (A. Sidabraitės nuotr.)

Ankstyvą rugpjūčio 7-osios rytą, dar nespėjus iki galo pramerkti akių, tarškančiais lagaminais ir nuotykius pranašaujančiomis mintimis pajudame Varšuvos link. Iš ten laukia ilga skrydžių serija iki vienos iš Portugalijai priklausančių salų – Madeiros. Kam dar neteko girdėti, „Ratilio“ ansamblyje egzistuoja žygeiviškos veiklos entuziastų klubelis, kuris, sužinojęs apie būsimą ratiliokų dalyvavimą CIOFF organizuojamame festivalyje „Funchal Folk“, greitai suskubo dėlioti žygio planą per šią vulkaninės kilmės salą.

Ratiliokas Emilis griežia naktišokiuose (R. Šalkauskaitės nuotr.)

Vasarą naktiniame danguje aplink Šiaurinę žvaigždę sukasi vadinamasis Vasaros Trikampis, o ant žemės renginiuose ir festivaliuose sukasi šaunieji ratiliokai. Praėjusią savaitę „Ratilio“ ansamblis dalyvavo tarptautiniame nematerialaus kultūros paveldo festivalyje „Lauksnos“. Kas dvejus metus vykstančio festivalio pavadinimas – prūsiškas žodis, reiškiantis žvaigždes, šviesulius. Tradicinių amatų miestelis, edukacijos, parodos ir koncertai, kuriuose buvo pristatomos UNESCO ir Lietuvos saugomos nematerialaus kultūros paveldo vertybės – visu tuo klaipėdiečiai ir miesto svečiai galėjo mėgautis liepos 8–12 dienomis. Renginys subūrė tradicijų puoselėtojus iš Argentinos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Japonijos, Latvijos, Lietuvos, Paragvajaus, Sakartvelo ir Ukrainos.

„Ratilio“ laukia „Sutartinių tako“ (R. Šalkauskaitės nuotr.)

„Skamba skamba kankliai“ yra vienas tų renginių, kur, jeigu žinai, kad jis artėja, jau prieš savaitę pradedi fiziškai ruoštis. Reikia anksčiau eiti miegoti, nes paskui vis tiek išsiderins miego ritmas, reikia pailsėti arba bent kiek pakaupti jėgas renginių maratonui.

Ratiliokai koncertuoja Jūratės ir Kastyčio skvere (A. Sidabraitės nuotr.)

Malda Šv. Jurgiui, Birutės kalno pagerbimas, žemės budinimas ir visi kiti veiksmai, kurie džiugina širdį – paskutinį balandžio savaitgalį buvo mano pirmosios Jurginės Palangoje su „Ratilio“. Argi kas gali pagalvoti, jog tokia įprastai žmonėms paprasta šventė gali būti tokia įspūdinga ir neužmirštama?

„Žalgirio“ arenoje su „Karališka erdve“ (A. Barkausko nuotr.)

Užminsiu trumpą mįslę. Angliško pavadinimo kilmė siekia romėnų mitologijos karo ir pavasario dievą. Lietuvoje vadintas įvairiais paukščių pavadinimais: glušėkas – Dzūkijos miškuose giedantis kurtinys, burblėkas – apie Labanoro apylinkes vadinamas tetervinas, balandinis ar net karvelinis, saule padabintas ir ilgai lauktas. Kas? Juk tai pirmasis pavasario mėnuo – KOVAS. Pasižvalgykime, ką ant savo sparnų jis atnešė VU folkloro ansambliui „Ratilio“.

Artimiausi renginiai

<<  <  Liepa 1902  >  >>
 Pr  An  Tr  Kt  Pn  Šš  Sk 
   1  2  3  4  5  6
  7  8  910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   

Naujausi leidiniai

Go to top