Nors ir gyvenu netoli rotušės, pro jos langus pasižvalgyti tenka retai. Retai kaip klausytojui, renginių lankytojui, dar rečiau – kaip atlikėjui. Toks šiandieną ir esu. Tad stoviu prie lango ir žiūriu į Vilniaus miestą – jis gražus, apgaubtas miglos. O „Ratilio“ ansamblio koncertas, kurio laukiu, yra nepaprastai ypatingas, magiškas. Jame – dainos apie pasaulio medį, vieną seniausių Lietuvos ir pasaulio dvasinės kultūros simbolių. Kaip mus yra mokiusi vadovė Milda, dainuoti, ypač apie tokius svarius

Šiltą rugsėjo 16-osios vakarą visą Lietuvą sukrėtė stiprus žemės drebėjimas. Minios žmonių daugybėje šalies kampelių išskubėjo į aikštes, palikdami visus savo rūpesčius namuose, metę darbus ir mokslus. Kas atsitiko? Ugnikalnio išsiveržimas? O gal požeminiai smūgiai?

Visai ne! Šalį sudrebino Lietuvos liaudies kultūros centro surengta akcija „Visa Lietuva šoka“. Joje dalyvavo beveik 25 tūkstančiai muzikantų ir šokėjų. Norinčiųjų patrepsėti, pasisukti Vilniaus Simono Daukanto aikštėje buvo tiek

Pasaulio žvilgsniams krypstant į Rio Olimpines žaidynes, kiek šiauriau, Meksikoje, Sakateko mieste, vyko Pasaulinė Folkloriada. Festivalis surengtas penktą kartą – į Sakateką jis sukvietė beveik 50 šalių, tarp jų ir Lietuvą.

Idėja sukurti renginį, kuris suburtų tradicinės kultūros puoselėtojus iš viso pasaulio, kilo 1991 – aisiais Shmuel'iui Bialik'ui. Pirmoji Folkloriada įvyko 1996-aisiais Nyderlanduose ir nuo to meto rengiama kas ketverius metus Tarptautinės folkloro festivalių organizacijos tarybos

Įsisiūbuojant atostogoms, atrodo, sulėtėja gyvenimo ritmas, o vieni įspūdžiai užkloja kitus. Ratiliokams atostogų metas kiek vėlavo ir, galima sakyti, prasidėjo tik po Rasų, pakrikštijus naujuosius narius. Nespėjusieji išsivažinėti po savo gimtines ar sodybas birželio 26-osios vakarą sutikome VU Didžiajame kieme, kuriame Northwest Associated Arts organizacijos chorui iš JAV, Sietlo, trumpai pristatėme visų Lietuvos regionų dainas, sutartines, tradicinius šokius ir žaidimus. ChoralSounds

Joninės atėjo ir praėjo su didele karščio banga, o kartu su jomis – ir „Ratilio“ naujokų krikštynos. Nors šįmet nebuvo tradicinio Joninių lietaus, kiti ritualai – vainikų pynimas, mėtymas, leidimas upe ir dainavimas tamsoje – buvo atlikti su entuziazmu. Pakrikštyti penki naujokėliai: Jonas, Karolis, Vladas, Milda ir Aušra. Ar geras derlius, pasakys senbuviai, bet mes, „pakrikštytieji“, džiaugiamės tapę naujaisiais ansamblio nariais ir, atrodo, išvengę kelių krikštynų užduočių. Ačiū!

Aš į

Kaip ir kasmet, akys ir ausys negalėjo atsidžiaugti „Skamba kanklių“ garsų, spalvų ir ritmų gausa.

Pradėjom su trenksmu – ir vyresni, ir jaunesni parodė savo kojų miklumą varžydamiesi „drabnukės“ ir valso varžytuvėse. Net mudvi su sese prisijungėm prie norinčių patrepsėti – uoj, kaip smagu buvo! Artėjant savaitgaliui Vilniaus senamiestis aidėjo nuo vyrų balsų, o Bernardinų sodas traukė visus, kuriuos žavi išskirtinis sutartinių skambesys.

„Pirš man iš Danskos“ – taip, pritariant smuikui,

Gegužės pirmąjį savaitgalį vyko studentų folkloro festivalis „O kieno žali sodai“. Tai vienas iš tų renginių, kur folkloristai yra ir dalyviai, ir žiūrovai. Galima pasirodyti, į kitus pažiūrėti ir pasidžiaugti bendraminčių kompanija. Penktadienio dieną dalelytė „Ratilio“ kolektyvo šurmuliavo Mykolo Romerio universitete, o vakare vyko koncertas – gegužinė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemelyje. Tai buvo puiki galimybė drauge padainuoti, pasakotojams parodyti tarmių grožį, o

„Jurgelaitis joja, ratiliokai groja“ – su šet lenksm gaid ir prasidėje linksmasis Jurginių savaitgals. Nu ne visai... Prieš tai, aišku, reikėje atvažiuot į Palango, o ylgos kelionės visad kūpinos gerų akimerkų: begaline dain, kep Jons vis nepavargst plaktukų skaičiuot, begaline vairuotoja muzek, begalins užkandžiavems ir daug ketų begalinių linksmybių.

Visiška netikėta mum pasityka Jurginių ryts – toks saulėts, kokia kaži ar kas tikėjes. Ves apsitaisem garderobo ir nužingsniavam lenk Kurhauza,

19.30 val. Oi, tu žirge, žirge. Pasidainavimo vakaras.

21.00 val. Šoksva mudu abudu. Polkos ir valso varžytuvės.

 

19.00 val. Daunoj, eisim broliai. Tradicinis vyrų dainavimas.Dainuoja Vilniaus folkloro ansamblių „Jorė“, „Ūla“, „Dijūta“, „Ratilio“, „Intakas“, „Laukis“, „Radasta“, VISI“ vyrai.

Šiemet švenčiame 240-ąsias žymaus lietuvninko Liudviko Martyno Rėzos gimimo metines, kurioms paminėti paruošėme naują programą pavadinimu „Pirš man iš Danskos“. Ją pristatėme balandžio 6-ą dieną, Vilniaus folkloro ansamblių perklausoje festivaliui „Skamba skamba kankliai“. Dainavome Klaipėdos krašto dainas, Rėzos taip brangintas ir ne viename tome užrašytas. Vienbalsės vaikinų ir merginų dainos, atliekamos pritariant kanklių, lumzdelio ir smuikų garsams, nejučia nešė į Mažąją Lietuvą ir vėjo

Kalendoriuose tam tikros dienos raudona spalva nudažomos neatsitiktinai – tada minimos mūsų šaliai itin brangios ir svarbios datos. Viena iš jų yra Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Jau dvidešimt šešeri metai, kuomet tauta džiaugiasi neįtikėtinu kitu pasauliu, kitais garsais, kvapais ir skoniais – kita Lietuva.

Ratiliokai šią itin reikšmingą sukaktį švęsti pradėjo ketvirtadienį, diena anksčiau. Buvome pakviesti į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Tarybą, kur

„Ratilio“ Kaziuke dalyvavo dvi dienas: šeštadienį šventinėje eisenoje ir sekmadienį koncerte Rotušės aikštėje. Šios mugės dienos buvo saulėtos ir šiltesnės, nei laukė orų prognozių neskaitę asmenys (kaip aš), todėl saulėkaitoj būtų buvę šilta ir be paties storiausio megztinio.

Šeštadienio eisena buvo smagi, bet gana ilgai užtruko, ir manau, kad mugės svečiams truputį pabodo, nes artėjant prie Rotušės daug žmonių Pilies gatvėje ėjo arba su mumis, arba prieš srautą. Kai kur net prasibrauti buvo

Sakoma, jog Užgavėnes reikia švęsti trankiai, triukšmingai, svečiuose ar su svečiais - tuomet žiema išsigąsta ir pabėga iš kiemo. „Ratilio“ šiais metais nepasikuklino ir kaip reikiant „užsigavėjo“ (nors vaizdas pro langą – sniegas – rodo, jog mūsų „užsigavėjimo“ žiemai išvyti nepakako). Kadangi buvau čigonė-būrėja, pasakojimą apie linksmybes trejose Užgavėnėse norėčiau praskaidrinti šių metų burtų tendencijomis.

Užgavėnių maratoną pradėjome Vidaus reikalų ministerijoje. Ją kaip reikiant

Tikriausiai studentai man pritars, kad mums vargiai galioja kalendoriniai metai: saviškius skaičiuojame nuo rugsėjo iki birželio ir, kol kiti stengiasi pabaigti visus darbus, kad sausio pirmąją pradėtų nuo švaraus lapo, mes gi žinom, jog praėjusių metų šešėlis neišvengiamai persekios sesijos pavidalu. Tad ir šventinė nuotaika atrodo prie knygų palinkusiuosius aplenkianti - jei ne išstatyti šokoladiniai Kalėdų seniai ir nuolaidos aguonoms (orais jau seniai negalime pasikliauti), kažin ar

Kaip ir kiekvieną penktadienio vakarą, Lietuvos radijo ir televizijos studijoje vyko tiesioginis „Duokim garo” laidos filmavimas. Gruodžio 4 dienos laida ratiliokams buvo ypatinga. Tądien buvome pakviesti ir paraginti atstovauti Žemaitijai, parodyti tai, ką geriausiai mokame, bei varžytis su Mažąja Lietuva. Nestokodami geros nuotaikos, linksmos muzikos, skambių dainų ir smagių šokių nusifilmavome pirmoje laidos dalyje, o antroje galėjome viską stebėti iš šalies, pasivaišinti gira bei

Iškritus pirmajam sniegui, papuošusiam ir Vilniaus senamiesčio stogus, „Ratilio“ sukvietė miestelėnus, dėstytojus, draugus, šeimas pabūti drauge ir kartu patirti karinių-istorinių ir našlaičių dainų bei sutartinių grožį sakralioje erdvėje – Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje.

Šiam koncertui ruošėmės visą rudenį. Programa buvo labai įvairi – vaikinų dainas mainė merginų sutartinės, žemaitiškų dainų gausmą keitė dzūkiškų melodingumas. Ratiliokai dainoms subtiliai pritarė psalteriu, ryla,

Pastaruoju metu lyg buvau praradęs tą smagumo jausmą, kuomet šeštadienį išvažiuoji „patūsint“ su „Ratilio“. Matyt, tai buvo tapę rutina, darbu, atsakinga užduotimi... Bet šį šeštadienį vėl skraidžiau padebesiais!

Trakų rajono kultūros centro pakviesti mes mielai išvažiavome į kapelų šventę „Prie ežerėlio“ pagruoti ir padainiouti žemaitiškai. Iš pradžių į „šventę“ pažiūrėjau skeptiškai – dažnai tai būna tik folkloro koncertai. Tačiau nuo pat pradžios gerą nuotaiką užvedė smagieji vedėjai –

Lapkričio 23 d. 18 val. kviečiame pasiklausyti mūsų koncerto Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12).

Jums atliksime specialiai šiam koncertui paruoštą programą, kurioje išgirsite rečiau girdimas ir gerai žinomas karines-istorines ir našlaičių dainas bei sutartines.

Koncertas yra Vilniaus universiteto Kultūros centro rengiamo ciklo „Muzikos valanda Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis.

Bilietus galite įsigyti BILIETAI LT. Įsigydami bilietus tiesiogiai paremsite ansamblį :)

Lauksime Jūsų!

 

Lapkričio 11-15 dienomis gražiausiose miesto erdvėse - Nacionalinėje Filharmonijoje, šv.Kotrynos bažnyčioje, Rotušėje - skambėjo įvairiausių tautų balsai. Aukštus skliautus pripildžiusios melodijos švelniai vedėsi už pažįstamų sienų tolyn į kraštus, iš kur yra kilusios. Kvepėjo kaitros palytėti žolynai, fjorduose žaidė vėjas, sviro prisirpusios vynuogių kekės, akmenuotoj pakrantėj putojo šaltos bangos, driekėsi akimis neaprėpiamos stepės, kalnų smailės raižė vakaro dangų... Peizažai mainėsi sulig