Naujienos

Ratiliokas Emilis griežia naktišokiuose (R. Šalkauskaitės nuotr.)

Vasarą naktiniame danguje aplink Šiaurinę žvaigždę sukasi vadinamasis Vasaros Trikampis, o ant žemės renginiuose ir festivaliuose sukasi šaunieji ratiliokai. Praėjusią savaitę „Ratilio“ ansamblis dalyvavo tarptautiniame nematerialaus kultūros paveldo festivalyje „Lauksnos“. Kas dvejus metus vykstančio festivalio pavadinimas – prūsiškas žodis, reiškiantis žvaigždes, šviesulius. Tradicinių amatų miestelis, edukacijos, parodos ir koncertai, kuriuose buvo pristatomos UNESCO ir Lietuvos saugomos nematerialaus kultūros paveldo vertybės – visu tuo klaipėdiečiai ir miesto svečiai galėjo mėgautis liepos 8–12 dienomis. Renginys subūrė tradicijų puoselėtojus iš Argentinos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Japonijos, Latvijos, Lietuvos, Paragvajaus, Sakartvelo ir Ukrainos.

„Ratilio“ laukia „Sutartinių tako“ (R. Šalkauskaitės nuotr.)

„Skamba skamba kankliai“ yra vienas tų renginių, kur, jeigu žinai, kad jis artėja, jau prieš savaitę pradedi fiziškai ruoštis. Reikia anksčiau eiti miegoti, nes paskui vis tiek išsiderins miego ritmas, reikia pailsėti arba bent kiek pakaupti jėgas renginių maratonui.

Ratiliokai koncertuoja Jūratės ir Kastyčio skvere (A. Sidabraitės nuotr.)

Malda Šv. Jurgiui, Birutės kalno pagerbimas, žemės budinimas ir visi kiti veiksmai, kurie džiugina širdį – paskutinį balandžio savaitgalį buvo mano pirmosios Jurginės Palangoje su „Ratilio“. Argi kas gali pagalvoti, jog tokia įprastai žmonėms paprasta šventė gali būti tokia įspūdinga ir neužmirštama?

„Žalgirio“ arenoje su „Karališka erdve“ (A. Barkausko nuotr.)

Užminsiu trumpą mįslę. Angliško pavadinimo kilmė siekia romėnų mitologijos karo ir pavasario dievą. Lietuvoje vadintas įvairiais paukščių pavadinimais: glušėkas – Dzūkijos miškuose giedantis kurtinys, burblėkas – apie Labanoro apylinkes vadinamas tetervinas, balandinis ar net karvelinis, saule padabintas ir ilgai lauktas. Kas? Juk tai pirmasis pavasario mėnuo – KOVAS. Pasižvalgykime, ką ant savo sparnų jis atnešė VU folkloro ansambliui „Ratilio“.

Programos „Kaip Jonas liūtą sapnavo“ trupė (A. Černiausko nuotr.)

Pasakojimų programos man, filologei, visada atneša kūrybinio džiaugsmo – ne išimtis ir Vasario 16-ąją parodyta muzikinė pasakojimų programa „Kaip Jonas liūtą sapnavo“ (ratiliokams jau ketvirtoji!). Kitaip nei kokiame skaitovų konkurse, čia tekstas niekada nebūna nebeliečiamas it koks užsispyręs, nenorintis keistis bambeklis. Viena įdomiausių tokių programų dalių – darbas su sakme ar pasaka ir bandymas išgirsti jos slepiamą mintį. Lengvai savo logikos neatskleidžiančiuose siužetuose tenka įsivaizduoti įvykio priešistorę, priežastis ir pasekmes – tik taip pasakojama istorija patikėsi pats ir įtikinsi kitus. Kaip dar pačiais pirmais susitikimais mus išmokė kaskart su ratiliokais dirbanti storytellingo mokytoja Milda Varnauskaitė, pasakotojas turi ne tik aiškiai matyti savo istoriją ar užuosti ten esančius kvapus, bet ir žinoti kiekvieno veikėjo gyvenimo detales, net jei jos ir nebus papasakotos scenoje. Taip bandydamas suvesti pasakojimo gijas, jautiesi tarsi narpliodamas rimtą detektyvą.

  1. Ant užšalusių marių
  2. „Ratilio“ programoje murkia Basanavičiaus liūtai
  3. Pradedame naują atvirų repeticijų ciklą
  4. Bendrystės tiltais į „Tartu Folk“
  5. Čiurlioniškas ratiliavimo finalas

Artimiausi renginiai

<<  <  Lapk. 2022  >  >>
 Pr  An  Tr  Kt  Pn  Šš  Sk 
   1  2  3  4  5  6
  7  8  910111213
14151617181920
21222324252627
282930    

Naujausi leidiniai

„Etnožadintuvų“ programėlės viršelis

Projekto „5x5 tradicijos: Lietuvos etnografinių regionų folkloras“ logotipas (A. Kundrotienės dizainas)Atvirlaiškių rinkinys

„Ratilio – ratui ratujo“ viršelis

„Ratilio“ čiulbučiai“ albumo viršelis

Visi leidiniai

Go to top