Teatralizuotoje ekskursijoje it iš seno albumo nužengęs „Ratilio“ (A. Zajančkauskaitės nuotr.)

Baigėsi „Ratilio“ stovykla ir nieko nelaukdamas prisistatė ruduo, pernelyg entuziastingai lįsdamas į kambarius, striukių rankoves, dienotvarkes ir širdį. Ką gi, prie darbų.

„Ratilio“ stovykloje Suvalkijoje (Justės Pučinskaitės nuotr.)

Sveiki, Vilniaus universiteto pirmakursiai (ir ne tik)!

Tikimės, kad pirmosios universitetinio gyvenimo dienos jums buvo pilnos įspūdžių ir tik dar labiau įkvėpė nerti į mokslus. Vis dėlto universitetas – kur kas daugiau nei studijos. Didžiausias lobis – sumanių, kūrybiškų, įvairių patirčių turinčių žmonių bendruomenė, atverianti dar neregėtas platybes ir padedanti prisijaukinti ir ryškiomis spalvomis nuspalvinti naują gyvenimo etapą. Todėl raginame jungtis prie įvairiausių universiteto kolektyvų, klubų, draugijų, organizacijų, kuriose sutiksite puikių žmonių, prasmingai leisite laisvalaikį ir visapusiškai tobulėsite. Na, o jei jaučiate, kad tradicinėje lietuvių kultūroje glūdi vertingų paslapčių, jums smalsu apsivilkti tautinį kostiumą, maga išsiaiškinti, kas yra bandonija, daudytė, basedla ir kaip jomis groti, dainuoti įvairiomis tarmėmis atrodo smagus iššūkis, o gera savijauta norėtumėte rūpintis šokiais, mielai kviečiame jungtis prie mūsų, folkloro ansamblio „Ratilio“.

Užsukote čia atsitiktinai ir neįsivaizduojate, ką mes veikiam? Naršykite mūsų svetainę, Instagram, Facebook, YouTube paskyras – ten rasite spalvingų istorijų nuo scenos ir iš užkulisių ir susidarysite įspūdį, kas gi tas „Ratilio“.

Norėtumėte išgirsti iš pačių ratiliokų, kaip jie atėjo į ansamblį ir kodėl pasiliko? Skaitykite rubriką „Aš – ratiliokas“.

Nepasikliaujate kitų pasakojimais ir norite viską išbandyti patys? Rugsėjo 12 d. 18 val. užsukite į atvirą repeticiją ir pasimatuokite ratilioko kailį – galbūt jis jums pasirodys jaukus ir intriguojantis.

Na ir galiausiai nepabūkite rugsėjo 14 d. 18 val. ateiti į naujų narių priėmimo šventę – papasakosite mums apie save, padainuosite kokią nors patinkančią dainą ir garbingai įžengsite į „Ratilio“ ratą.

Lauksime jūsų Didžiojoje Auloje (M. K. Čiurlionio g. 21). Nekantraujame susipažinti!

Laukiame festivalio atidarymo (A. Černiausko nuotr.)

Po liepos gastrolių Dzūkijos krošti nutaram kelias nedėlias leist sau atsikvėpt, nurimt bei pasbūt su namiškiais, nes juk vosara ne gumina – čielus metus netrunka, o taip į kokį koncertų, stovyklų ar festivalį sudalyvaut kaip žiūrovui irgi rodu. Ale ir tos nedėlios prabėgo – išsiilgom Didžiosios aulos, instrumantų skambėjimo, šokių, bandrų dainėlių, bet vat labiausiai – vieni kitų.

Susirinkį vėl draugėn, numatėm sudalyvaut respublikiniam folkloriniam festivaly „Obelynės Žolinė 2022“. Per repeticijas atsišviežinį kas tai solinas daineles, kas šokių melodijas, o kas – šokių eigų ir žingsnėlius (ypač mon, su besipinančiom kojom), sekmadienį popiet pajudėjom į sodybų „Pas Pinčiuką“. Nukakį tėn ir visi sukaitį, movėm į Dubysų pasipliuškent – gaivumėlis, ne kitėp. Paskui išsiskirstam: vieni pavėsinan nuėja, kiti po vietų pavoikščiojo, o ratiliokės ajo žolynų rinktų vainikams. Ale pastarosioms buva keblumėlis, nes aplink sodybų veja trumpumo lyg ėglas spyglio, tad dairytis žolynų reikėja toliau. Vaikinai, tarp jų ir ošiai, rinkos vietos pavėsy teip papletkavot, pakol merginos žolynus rinkos, bet Mindaugas nutara nelaukt, kol jom kas nupins ar nenupins, ir ėmas iniciatyvas – savo vainikui lapingas ųžuolo šakėlas rankiojo.

Dairomės Bobos daržan (B. Skirgailaitės nuotr.)

Nu paskaitiau andai ratilioko Karolio straipsnį, kap „Ratilio“ in pescivalį „Čiulba ulba“ Subartonyse nušutinę bovijosi. Nu dar misliju: ale tai cyrkai, kap puikiai aukštaitis, (ne)pasiklydęs Dzūkijoj, viską tenais susakė. Nu i paėmė siuts, nervacija, didžiausia sarmata: ale tai aš, dar, daleiskim, nuo padzūkio, irgi neparašytau... Nor čia i ne (visai) apie mane, ale vė sėkmė didžiausia: vos nedėlia praėjus – jau mes vė in Dzūkiją varom. Tai jau čionais, klausykit, kokia, kiba, dzūkiška manija tą mūs ansamblį suėmus... Ale man tai vis unaris didžiausias čionais jum rašyti.

Nu i, žinokit, pierkūnai, kap smagiai praleidome čėsą liepos 22–24 dienukėm vykusiam respublikiniam folkloro festivaly „Subatos vakarėly“ Marcinkonyse – ale ne tik Marcinkonyse, ba i visam Dzūkijos nacionaliniam parke. Nu i pritikom kap tę buvę, ba festivalis skyrtas jaunimo metam.

Ratiliokams patinka „Čiulba ulba“ (A. Černiausko nuotr.)

Intensyvi liepa: kas grįžs iš Rumunijas, kas iš Latvijas festivalių, be ilgesnia poilsia traukėm į Didžiają aulą repetuot – dar viens festivals jau už poras dienų, liepos 14–17 dienomis „Čiulba ulba“ Subartonyse. Ratiliokai buva pakviest penktadienio vakarų pravest pasidainavims prie lauža, pagrot šokiuos ir sekmadienį padainuot Subartonių krašta dainų koncerte. Festivalių praretint ratiliokų kuopa turėj sukts iš padeties – ant popieriaus penktadienį turim keturs vedančius dains žmons, tarp jų ir aš, užkietėjs aukštaits, kiti stipriej vedantieji atvykst tik sekmadienį. Muzikantų frontas taip pat buvo praretints, tačiau greitai susidėj naujs sąstats, kurs ant scenos pasirodys pirmų kartų. Važiuodams iš repeticijos nervavaus, kad mana pasirinktos vedamos dainos man ne dzūkiškai skamb, o kažkode aukštaitiškai ir aš nepritaps dzūkų festivaly.

Artimiausi renginiai

<<  <  Gruod. 2022  >  >>
 Pr  An  Tr  Kt  Pn  Šš  Sk 
     1  2  3  4
  5  6  7  8  910
12131415161718
19202122232425
262728293031 

Naujausi leidiniai

Go to top