„Ratilio“ salelė Lizdeikos piliakalnyje (A. Sidabraitės nuotr.)

Jau treti metai iš eilės kiekvieną Rudens lygę „Ratilio“ vazonų ir ką tik pradėtų žiesti vazoniukų būrys traukia į Kernavę – čia laukia šviesos ir skulptūrų instaliacijų, sutartinių sąšaukos ir šokių vakaras. Jis vis tik prasideda nuo naujos pažinties – visiems knieti pamatyti, kokį ten žvėrį pasikinkęs atvažiavo Vilius. Kad ir kaip grėsmingai atrodytų, tas žvėris pasirodo esantis tyliai murkiantis, šeimyniškas automobilis, tikimės, atliksiantis savo pareigą ir talpinsiantis ratiliokus į ne vieną būsimą kelionę. Šiek tiek prasiblaškę, o kai kurie ir Kernavės kelių kokybę išbandę, svetingai klebono priimti išskubėjome ruoštis renginiui. Kol kai kurios ratiliokės pirmąkart sau į kasas kaspinus pynė, lino karūnas matavosi, Petras su Austėja, nepabūgę ilgo žygio, kartu su archeologu ir šventviečių tyrinėtoju Vykintu Vaitkevičiumi jau buvo pusiaukelėje į Gojų – šventą Kernavės mišką. Bet apie jų nuotykius vėliau.

Zitai – žemaitiška „Lieki sakalas“ (G. Griniūtės nuotr.)

Rugsėjo 16 dieną Aštuonračio muziejuje Nemakščiuose būrį ratiliokų pasitinka svetingi raseiniškiai, nukrovę stalus dubenimis gardžiausio kugelio ir sklidinais ąsočiais naminės giros. Unikalioje muziejaus aplinkoje netrūksta ničnieko, gal nebent paminklo dažnai čia apsilankydavusiai aktyviai visuomenės veikėjai. Taip manė „Atrask Raseinius“ vadovas Arnas Zmitra, muziejaus įkūrėjas Leonas Tamulevičius ir liaudies meistras Ričardas Ramanauskas. Štai ir ji – vienintelė Lietuvoje ąžuolinė Zitos Kelmickaitės skulptūra. Kairėje rankoje telefonas, dešinėje mikrofonas, o kur dar iš užančio byrantys čirviniai blynai! Skulptūra nesiekia perteikti realistinio vaizdo, tačiau visi jos elementai parinkti ne veltui. Raganaitės skrybėlė – šmaikšti detalė, simbolizuojanti „zitiškumą“, kuriam neįmanoma atsispirti.

Rugsėjo aštuntąją ratiliokai po darbų ir paskaitų skubėjo į Druskininkus. Buvome pakviesti į Lietuvos pasakotojų konkursą „Žodzis žodzį gena“, kuriame pristatėme naujausią kūrinį – mitologinių sakmių muzikinę programą KAUKŲ IŠDAIGOS. Premjeros įspūdžiais dalijasi ansamblietė Gintarė.

Pasakoja Gabrielė (DKC nuotr.)

Taip taip, tavęs! (A. Zajančkauskaitės nuotr.)

Mielieji Vilniaus universiteto pirmakursiai (ir ne tik),

sveikiname prisijungus prie spalvingos universiteto bendruomenės! O ji – ne tik akademinė. Universitete veikia įvairiausi kolektyvai, klubai, draugijos, organizacijos, kuriose galite rasti šaunių bičiulių, prasmingai leisti laisvalaikį ir visapusiškai tobulėti. Vienas tokių kolektyvų esame mes, Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“. Nors trumpai nusakyti kolektyvo idėją sunku, galėtume sakyti, kad esame žmonės, kuriems įdomu autentiškas, iš senelių kaime užrašytas folkloras ir kurie džiugiai randa jam vietos savo gyvenime: mielai uždainuoja po skambiomis arkomis, pasiorganizuoja vakaronę oro uoste, pinasi kaspinus į kasas ir šiokią dieną, entuziastingai dalijasi piešiniuose atrastomis tautinio kostiumo detalėmis ar pateikėjų įrašuose nugirstais muzikantų viražais.

Vis tiek nelabai aišku, kas tas „Ratilio“? Naršykite ansamblio svetainęInstagramFacebookYouTube paskyras – ten rasite margiausių mūsų veiklos atspindžių. Apie ansamblio reikšmę jo narių ir šalies gyvenime įspūdį padės susidaryti 50-mečio ir 55-mečio proga rengti filmukai. Ratiliokų liudijimus taip pat galite perskaityti rubrikoje „Aš – ratiliokas“ arba Facebook įrašuose su grotažyme #tavęslaukiaratilio.

Žinoma, geriausia viską pabandyti savo kailiu, todėl kviečiame rugsėjo 11 d. 18 val. ateiti į naujų narių priėmimo šventę – papasakosite mums apie save, padainuosite kokią nors patinkančią dainą, įsisuksite į bendrą šokių ratą. Gal susišypsosim?

Lauksime jūsų Didžiojoje Auloje (M. K. Čiurlionio g. 21). Iki!

Šokam kartu? (S. Lukoševičiaus nuotr.)

Ansamblio „Žvejytės“ kostiumų detalės (A. Sidabraitės nuotr.)

Sekmadienis, rugpjūčio 27-oji, pavakarys.

Jau ne sykį įsitikinau, kad po kelionės išsikrauti daiktus užtrunka žymiai ilgiau nei juos išvykstant susikrauti. Ruošiantis išvykti apie daiktus galvoji labai praktiškai: reikės tiek ir tiek marškinėlių, nes bus šilta, dar pasiimsiu šitas kelnes ir batus, nes eisim į gamtą, dar tą ir aną – visko turėtų pakakti. O štai kai parvažiuoji ir viską turi išimti, prie visų daiktų dar prisideda ir parsivežti įspūdžiai. Ir dabar, grįžusi iš ansamblio stovyklos Svencelėje, tvarkausi mantą ir vis stabteliu: iš striukės pabyra Juodkrantės smėlis, vienų kelnių kišenėje randu pluoštelį pelkėse nusiskintų gailių, o čia dar marškinių rankovėje likęs per šokius skolintas žiogelis. Visi šie daiktai ir su jais susiję prisiminimai susideda į savotišką kelionės dienoraštį; darsyk grįžtu į ką tik praėjusias dienas.

Artimiausi renginiai

<<  <  Geg. 2024  >  >>
 Pr  An  Tr  Kt  Pn  Šš  Sk 
    1  2  3  4  5
  6  7  8  9101112
13141516171819
2021222324
2728293031  

Naujausi leidiniai

Go to top